Береза

Aš — beržas.

Lietuviškas beržas,

Išbridęs

Iš pievų nakties,

Sustojau

Ant mūšių

Didžiausiojo kelio

Su plieno dalgiu

Ant peties.

Ir audrą,

Ir giedrą,

Ir viską praūžęs —

Girdžiu aš

Tyliais vakarais,

Kaip skleidžiasi

Naktys

Žalioj mėnesienoj

Baltųjų aušrų

Pumpurais.

Purienos —

Kaip taurės

Auksinės

Sudužę —

Nukrito

Po kojom

Iš mano širdies.

Aš, viską praūžęs,

Rūkais užsirūkęs,

Geriu

Žalių vynų

Nakties.

Geriu

Žalią tylą,

Geriu

Žalią šilą.

Geriu

Ir apsvaigęs

Einu.

Negaila

Man aukso.

Negaila sidabro.

Tik tų

Praūžtųjų dienų..

Bet…

Ne viskas

Išgerta.

Ne viskas

Pragerta.

Aš didelius

Lobius valdau.

Turiu

Savo džiaugsmą.

Turiu

Savo skausmą.

Ateik, —

Dovanosiu ir tau.

Netinka

Tau auksas.

Netinka

Sidabras.

Nei žodžiai,

Saldumo pilni.

Netikras

Čia auksas.

Netikras

Sidabras.

Ir deimantai tie —

Netikri.

Bet skleisis

Dar naktys

Žalioj mėnesienoj

Baltųjų aušrų

Pumpurais…

Ateik, —

Apkabinsiu,

Į širdį priimsiu,

Papuošiu

Žvaigždėtais

Nakties auskarais.

Praeisi

Pro šalį,

Kaip laimė

Praeina, —

Nekeiksiu

Aš savo lemties —

Aš — beržas.

Lietuviškas beržas

Su plieno

Dalgiu

Ant peties.