Lietuva 1938–1953 metais

METODINĖ DALIS

Parengė Vilniaus 18-osios vidurinės mokyklos istorijos mokytoja JŪRATĖ 5ACKŪTĖ

12. Lietuva 1938—1953 metais.

Metodinė dalis parengta pagal L. Truskos knygą „Lietuva

1938—1953" (nurodomi šios knygos puslapiai) vadovaujantis 1993/94 m. m. vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos istorijos programos reikalavimais.

Ji skiriama mokytojams, dėstantiems X klasėje Lietuvos istorijos kursą (1938—1953 m. laikotarpį), taip pat dirbantiems XII klasėje (kartojant Lietuvos istorijos atitinkamą laikotarpį).

Metodinėje dalyje pateikiami nagrinėjamos pamokos temos ar klausimo tikslai; nurodoma, kokie mokinių įgūdžiai formuojami remiantis mokomąja medžiaga; siūlomi keli temos ar konkretaus temos klausimo dėstymo būdai, pateikiama užduočių.

Siūlyčiau šias užduotis panaudoti ne tik aiškinant temą ar konkretų klausimą, bet ir savarankiškam. mokinių darbui, medžiagos tikrinimui ar įtvirtinimui, namų darbams.

Darbo būdus ir užduotis mokytojas gali pasirinkti pagal galimybes, klasės profilį ir lygį.

I SKYRIUS PASKUTINIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS METAI

20-TIES NEPRIKLAUSOMO GYVENIMO METŲ REZULTATAI (kartojimo-apibendrinimo pamoka)

Pamokos tikslas. Parodyti, kokių rezultatų per 20 nepriklausomo gyvenimo metų pasiekė Lietuvos ūkiis ir kultūra.

Įgūdžiai. Naudojantis temos medžiaga, formuoti darbo su statistikos duomenimis įgūdžius; mokyti sudaryti diagramas, klasifikuoti, pildyti lenteles lyginant tuos pačius dalykus skirtingomis sąlygomis.

Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys

1. Nagrinėjamos 1—7 lentelės (žr. p. 8—20).

Statistikos duomenų (lentelių) nagrinėjimo atmintinė

1. Kodėl pateikti šių ūkio šakų (gyvenimo sričių) statistikos duomenys?

2. Kurių metų duomenys lyginami? Kodėl?

3. Kuo jie yra panašūs ir kuo skiriasi?

4. Kodėl taip įvyko?

5. Kokias išvadas galite padaryti, susipažinę su šiais statistikos duomenimis?

6. Remdamiesi šiais statistikos duomenimis, nubraižykite schemą ar diagramą.

2. Aptariant pramonės šakų raidą ir pasiskirstymą, galima braižyti schemą ir ją nagrinėti pagal klausimus:

1. Kokios pramonės šakos buvo plėtojamos nępriklausomo-

. j e Lietuvoje?

2. Kas lėmė tokį pramonės šakų pasiskirstymą ir raidą?

3. Apibendrinkite pateiktų pramonės šakų būklę.

3. Surenkite diskusiją, pateikę mokiniams tokį teiginį; „ ... atplėšus po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvą nuo plačių Rusijos rinkų ir jos žaliavų šaltinių, mūsų krašto pramonė vegetavo ar net smuko“ (žr. p. 11).

4. Apibūdinant eksportą ir importą, galima remtis žemėlapiu arba nubraižyti tokią schemą:

MINERALINES TRĄŠAS DRUSKĄ

ŽEMĖS ŪKIO MAŠINAS CEMENTĄ IS1VEŽĖ

NAFTĄ

CUKRŲ (iki 1935 m.)

GELEŽI

Mokiniams pateikiami tokie klausimai:

1. Ką eksportavo Lietuva? Kodėl?

2. Ką ji įsiveždavo? Kodėl?

3. Į kokias šalis Lietuva eksportavo maisto produktus? Kodėl? Ką rodo tokia eksporto kryptis?

5. Nagrinėjant nepriklausomos Lietuvos mokslo ir literatūros laimėjimus, neverta detaliai nagrinėti rašytojų kūrybą, tam yra literatūros pamokos. Siūlyčiau aptarti mokslininkų bei literatų veiklą pagal šiuos klausimus:

1. Kokioje srityje yra žinomas šis veikėjas?

2. Ką esi girdėjęs ar skaitęs apie jį?

3. Ar minimi jo darbai šiandien? Kuo jie reikšmingi?

4. Kokie istorijos įvykiai atvaizduoti jo (literato) kūryboje?

Išvada. Kokia buvo Lietuvos būklė įvairiose gyvenimo srityse? Kokia buvo krašto padėtis tarp kitų to meto Europos valstybių?

7. Apibendrinant nepriklausomos Lietuvos laimėjimus, galima komentuoti, aptarti p. 45—46 autoriaus pateiktas V. Daugir-daitės-Sruogienės ir A. J. Greimo mintis.

AUTORITARINIS A. SMETONOS VALDYMAS

Pamokos tikslas. Nagrinėjant A. Smetonos valdymo laikotarpį, „ išsiaiškinti asmjenybės vaidmenį istorijoje: kokią vietą ji užima valstybėje, ar žmogaus asmeninės savybės turi įtakos politikos reikalams, ar galima asmenybę vertinti teigiamai ir neigiamai, kodėl A. Smetonos valdymas vadinamas autoritariniu.

{gūdžiai. Remiantis temos medžiaga, pratinti mokinius dirbti su informaciniais leidiniais, grožine literatūra, mokyti juos vertinti ir apibendrinti pateiktus faktus, teiginius, daryti išvadas. Mokyti suprasti ir visapusiškai įvertinti kiekvieną asmenį.

*

Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys

— Iš Mintaujos gimnazijos pašalintas už tai, kad kartu su dar keliolika mokinių atsisakė prieš pamokas kalbėti maldą rusiškai.

1897 —baigė Petrapilio IX gimnaziją.

1902 —Petrapilio universitete baigė teisės mokslus. Stu

dijų metais dalyvavo slaptoje lietuvių veikloje, už ją buvo kalinamas, tremiamas.

1902 — apsigyveno Vilniuje, dirbo Žemės banke, rūpinosi

lietuviškais leidiniais ir kita tautine veikla.

1904 —vedė dvarinimkaitę Sofiją Chodakauskaitę.

— priklausė Lietuvos demokratų partijai ir jai atstovavo Didžiajame Vilniaus seime.

Nuo 1904 m—dirbo „Vilniaus žinių", „Lietuvos ūkininko", „Vilties" laikraščių redakcijose, aktyviai dalyvavo lietuvių kultūros draugijų veikloje, daug dėmesio skyrė tautiniam auklėjimui, kurį laiką dėstė lietuvių kalbą Vilniaus gimnazijose, buvo vienas iš pirmosios dviklasės mokyklos globėjų.

1914 —pradėjo leisti žurnalą „Vairas", kuris tęsė „Vil

ties" idėjines tradicijas, propagavo mintį, kad „mus visus jungia tautinės kultūros pagrindas <...>, bendra sielos kultūra, auklėjama krikščionybės principais".

— dirbo Draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti, rūpinosi lietuviškų vadovėlių leidimu.

1915 —Vilniuje sudarytame Lietuvių politikos centre at

stovavo vidurio srovei.

1916 —drauge su kitais Lietuvių mokslo draugijos at

stovais parengė du memorandumus apie vokiečių okupacinės valdžios Lietuvai daromą žalą ir įteikė juos Rytų fronto vadui.

— pirmininkavo Lozanos konferencijoje, talkino rengiant 1917 m. Lietuvių konferenciją Vilniuje.

1917 —kaip „Lietuvos aido" leidėjas ir atsakomasis re

daktorius pirmajame jo numeryje iškėlė svarbiausią lietuvių tautos tikslą — atkurti nepriklausomą valstybę.

1917 09 18—23 — Vilniaus konferencijoje buvo išrinktas į Lietu

vos Tarybą, tapo jos pirmininku, ne kartą važinėjo į Berlyną derėtis su vokiečių valdžia.

1918 02 16 —drauge su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasi

rašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

1918 —Vokietijoje ieškojo finansinės ir karinės pagalbos

Lietuvai, tų pačių rūpesčių slegiamas lankėsi Skandinavijos kraštų sostinėse.

1919 04 04 —Valstybės taryba išrinko A. Smetoną valstybės

prezidentu.

1920 06 19 —prezidento pareigas perdavė Steigiamojo seimo

pirmininkui A. Stulginskiui.

— bendradarbiavo laikraščiuose, buvo delegacijos Lietuvos ir Latvijos sienai nustatyti pirmininkas.

1923—1927 — dėstė Lietuvos universitete etiką, senovės filoso

fiją, lietuvių kalbos stilistiką ir skaitė kitus kursus, paskelbė keletą straipsnių etikos ir kitais klausimais, vertė senovės filosofų raštus.

— buvo vienas iš Lietuvių tautininkų sąjungos [kūrėjų.

1926 —po gruodžio 17 d. perversmo laikinoji karo val

džia titulavo A. Smetoną valstybės vadu ir pakvietė vadovauti Lietuvai, o tų pačių metų gruodžio 19 d. Seimas išrinko jį Respublikos prezidentu.

1927 04 12 —iškilus konfliktui tarp Seimo ir vyriausybės, pa

leido Seimą. Kai konstitucijoje numatytu laiku nepaskelbė Seimo rinkimų, krikščionys demokratai iš prof. A. Voldemaro vyriausybės pasitraukė.

1927 m. vasara —lankė įvaįrias Lietuvos vietoves, kad pats pa

tirtų krašto žmonių nuotaikas, aiškino naujos vyriausybės siekius.

1928 —pritariant Ministrų kabinetui, paskelbė naują Lie

tuvos valstybės Konstituciją, kuri suteikė prezidentui daugiau galios.

— daugiausia rėmėsi kariuomene ir Tautininkų sąjunga.

1931 —ypatingųjų tautos atstovų buvo vienu balsu iš

rinktas Respublikos prezidentu septyneriems metams, o 1938 m. juo perrinktas.

— savo kultūrine ir visuomenine politine veikla siekė tautos vienybės.

— tiik įsijungęs į visuomeninį darbą A. Smetona buvo aiškus dešinysis liberalas. Vėliau jo liberalizmas ėmė blėsti. Iš pradžių jis prijautė italų fašizmui, tačiau laikė jį svetimu Lietuvai, o vokiečių nacionalizmą visą laiką peikė ir ne kartą savo kalbose smerkė.

— jis siekė sukurti tokį valdymą, kuris atitiktų lietuvių charakterį ir ugdytų tautos dvasinę kultūrą, keltų krašto žmonių gerovę.

— spaudžiant tarptautiniams įvykiams ir vidaus opozicijai, autoritarinis Smetonos režimas buvo pradėjęs demokratėti.

- A. Smetona buvo linkęs atmesti Sovietų Sąjungos ultimatumą ir ginklu priešintis smurtui.

- daugumai vyriausybės narių ir kariuomenės vadui pasisakius priešingai, A. Smetona savo pareigas perdavė ministrui pirmininkui A. Merkiui ir pats su šeima pasitraukė į Vokietiją.

- atvyko j JAV ir prisiglaudė J. Bachuno Tabor Farmoje, o vėliau nuolatos gyveno sūnaus Juliaus šeimoje Klivlende (Cleveland), lankė lietuvių kolonijas, rašė tautininkų spaudoje.

1941

t

1944 01 09

- žuvo gaisro metu sūnaus bute Klivlende. Palaidotas Klivlendo kapinių mauzoliejuje.

Lietuvių enciklopedija.— T. 28.— Boston, 1963.— P. 174—178.

Užduotis. A. Smetonos asmenybė

Jis —vidurinės kartos lietuvių inteligentijos atstovas.

A. Smetona—vienas iš nedaugelio lietuvių tautinio išsivadavimo veikėjų ir ideologų, baigusių aukštąjį mokslą.

Jis —laikraštininkas, gimnazijos mokytojas, universiteto dėstytojas, klasikinių kalbų mokovas.

A. Smetona — tipiškas „vidutinis" inteligentas. Jis buvo jei ne iškilus, tai bent padorus.

Nuosaikumas — svarbiausias jo asmenybės bruožas.

Savo" politinėmis pažiūromis A. Smetona atstovavo Lietuvių politikos centro dešiniajam sparnui.

A. Smetona — tautininkų grupės ideologas.

Po 1926 m. gruodžio perversmo tapęs Lietuvos prezidentu, jis išstūmė iš valdžios galingą krikščionių demokratų partiją, likvidavo radikalų voldemarininkų sparną ir tapo beveik absoliučiu krašto valdytoju.

„Tautos vadu", beje, prastu, A, Smetona buvo padarytas prieš savo valią.

A. Smetonos pavertimas „tautos vadu" — epochos dvasios lietuviškas atspindys.

Jis išgelbėjo Lietuvą nuo fašizmo.

A. Smetona liko ištikimas didžiųjų Vakarų valstybių demokratijai, tuo išgelbėdamas Lietuvos garbę.

A. Smetona—vienas konservatyviausių asmenų Lietuvos valstybei kuriantis ir žlungant.

A. Smetonos valdymo krizę sukėlė bręstantį tarptautinė krizė.

A. Smetonos pasitraukimas iš Lietuvos kritiškiausiu momentu — išdavystė.

A. Smetonos pasitraukimas — pateisinamas diplomatinis žingsnis.

Jis turėjo didelių strateginių sugebėjimų, buvo gudrus politikas.

A. Smetona nesugebėjo pasirinkti padėjėjų. Jie, tiesa, padėjo jam išsilaikyti valdžioje, bet kraštas patyrė daug žalos.

A. Smetonos valdymo metais galutinai susiformavo krašto socialinė sankloda, pasikeitė visa kultūrinė situacija: Lietuva „sulietuvėjo" ir „suvakarėjo“.

Jo valdymo metais Lietuva sustiprėjo ekonomiškai. Smetoninė Lietuva darėsi „grietininė⁴. Rusija turėjo J. Staliną, Anglija — V. Čerčilį, Prancūzija — de Goilį, Lietuva — A. Smetoną. A. Smetonos valdymo metai — tai Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis. Jis — nepriklausomybės laikų simbolis.

Užduotys sudarytos remiantis A. J. Greimo straipsniu „Antanas Smetona ir kas toliau" (Naujoji viltis.— 1988 —Nr. 21.—P. 32—40), A. Eidinto straipsniu „Asmuo ir režimas" (XX amžius: Lietuvos valstybingumo problemos.— K., 1990.— P. 51—57). A. Smetona. Pro memoria (Ten pat.— P. 76—92) ir kt.

2. Išnagrinėję A. Smetonos valdymo laikotarpį, mokiniai pildo lentelę:

Valdymo forma A. Smetonos valdymo faktai

I. Demokratija ir jos svarbiausi bruožai:

II. Autokratija ir jos svarbiausi bruožai:

III. Fašizmas ir jo svarbiausi bruožai:

3. A. Smetonos asmenybę galima nagrinėti remiantis atmintine, galima ir surengti seminarą pagal ją (atmintinė tinka ne tik A. Smetonos, bet ir kitų politikų asmenybei vertinti).

Asmenybės vertinimo atmintinė

1. Kokie svarbiausi A. Smetonos asmenybės biografijos momentai?

2. Ką jis nuveikė visuomenės labui?

3. Ar turėjo įtakos jo, kaip prezidento, veiklai asmeninės savybės?

4. Kokios buvo jo politinės pažiūros? Ar jos keitėsi?

5. Kaip galima vertinti A. Smetonos asmenybę?

4. Kad išvengtume vienpušiškumo (tik peikimo arba gyrimo), galime nagrinėti A. Smetonos asmenybę, surašydami į lentelę jo nuopelnus įvairiose srityse:

Ekonomikoje Vidaus politikoje Užsienio politikoje

Išvados: Kaip A. Smetonai sekėsi vairuoti valstybės ekono

minį, politinį gyvenimą?

Kokias problemas A. Smetona sprendė vidaus ir užsienio politikoje?

Ar prezidento charakterio savybės turėjo įtakos tvarkant reikalus šiose gyvenimo srityse?

Jo nuopelnai Lietuvos Respublikai.

1938 m. LENKUOS ULTIMATUMAS. KLAIPĖDOS NETEKTIS

Pamokos tikslas. Parodyti, kokia buvo Lietuvos Respublikos tarptautinė padėtis 1938 m. Kokie buvo Lietuvos santykiai su Lenkija, Vokietija? Kodėl Lietuva priėmė 1938 m. Lenkijos ir 1939 m. Vokietijos ultimatumus? Kokią reikšmę jų priėmimas turėjo Lietuvai?

Įgūdžiai. Pratinti savarankiškai nagrinėti dokumento ištraukas, mokyti kelti problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų. Kritiškai vertinti sprendimus, pateikti ir gintf savo nuomonę.

1. 1938—1939 m. Lietuva susidūrė su daugybe politinių problemų, svarbiausios iš jų buvo 1938 m. Lenkijos ultimatumas ir 1939 m. Klaipėdos netektis. Nagrinėjant šj laikotarpį, galima parodyti mokiniams, kaip sunku spręsti problemas. Manau, jas galima nagrinėti pagal Problemos sprendimo modelį:

2. Kad mokiniai geriau suvoktų, kokia skausminga Lietuvai bu-vo Klaipėdos krašto' netektis, galima nagrinėti Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai sutarties ištrauką (p. 33). Ją galima nagrinėti pagal dokumentų nagrinėjimo atmintinę.

Dokumentų nagrinėjimo atmintinė

1. Dokumento autorius. Jo turinys. Remdamiesi dokumentu, padarykite išvadą apie jo autorių.

2. Dokumento pasirašymo data. Kuo ji ypatinga? Laikmečio, kuriame pasirašytas dokumentas, skiriamieji bruožai.

3. Kur vyko dokumente minimi įvykiai? Kuo ypatinga ta vietovė?

4. Dokumente minimi faktai. Kokias išvadas jūs padarytumėte?

5. Dokumento reikalingumas. Kas nulėmė dokumente aprašytus įvykius.

6. Ką naujo sužinojote iš dokumento apie praeities įvykius?

. 3. Mokiniams galima pasiūlyti išnagrinėti (tegul jie pateikia ir savo samprotavimus, argumentus) šias nuomones:

— „...jei šiandien priimamas ultimatumas, reikalaująs užmegzti diplomatinius santykius, tai netrukus galės būti įteiktas ultimatumas, reikalaująs Lietuvos unijos su Lenkija.“

(A. Merkelis, ir. p. 29)

— „Visi suprato, kad Lenkija verčianti atsisakyti Vilniaus. <...> Tikėjosi, kad bus karas ir laukė mobilizacijos. Buvo pasiryžę kariauti.¹*

(Iš Valstybės saugumo policijos biuletenio, ir. p. 28)

— „<...> gėdingiausias nepriklausomos Lietuvos gyvenimo įvykis— 1938 m. lenkų ultimatumo priėmimas, nes tai buvo visų tolesnių gėdingų nusileidimų anga.**

(T. Daukantas, ir. p. 46)

— Moralinė žaizda dėl prarasto Klaipėdos krašto buvo dar sunkesnė negu materialiniai nuostoliai (žr. p. 34).

— „Klaipėdos netekus, nuotaika visame krašte pasidarė prislėgta. Visus apėmė baimė, netikrumas.**

(K. Musteikis, ir. p. 34)

/

4. Aiškinant mokiniams Klaipėdos krašto problemą, galima laiko juostoje žymėti Klaipėdos' krašto politinės raidos etapus ir aptarti juos pagal klausimus:

1. Kokia buvo Žemaitijos padėtis XIII a.—Mindaugo valdy

mo metais?

2. Kuo ir kodėl 1422 m. reikšmingi Klaipėdos kraštui?

3. Kodėl 1918—1923 metai svarbūs Klaipėdos kraštui?

4. Ar juridiškai Klaipėdos kraštas yra laikomas Lietuvos dalimi?

1—ft-1- 1-1-1-

XIII a. 1422 m. 1918 m. 1923 m. _f 1939 m.

1939 m, SPALIO 10 d. SUTARTIS SU SSRS IR VILNIAUS ATGAVIMAS

Pamokos tikslas. Parodyti, kaip Europos politikos pokyčiai 1939 m. lėmė Lietuvos užsienio ir vidaus politiką. Kodėl 1939 m. sausio 10 d. Lietuva, skelbusi neutralitetą, jo neišlaikė? Kodėl pasirašydama 1939 m. spalio 10 d. sutartį su SSRS Lietuva atgavo Vilnių, bet prarado nepriklausomybę.

Įgūdžiai. Pratinti mokinius dirbti su dokumentu, žemėlapiu, mokyti chronologiškai ir logiškai dėstyti įvykius, reiškinius.

Rekomenduojami darbo budai ir užduotys

Į. Pamokoje aptariama daug įvykių, politinių momentų, atvedusių prie 1939 m. spalio 10 d. sutarties su SSRS. Kad mokiniai lengviau suvoktų, kaip klostėsi įvykiai Lietuvoje 1939 m. ir kokios buvo jų priežastys, patarčiau pildyti įvykių sekos grandinę:

2. Lietuvos santykius su SSRS ir sutarties pasirašymą galima nagrinėti remiantis problemos sprendimo modeliu (žr. p. 188). Pasirenkamos šios problemos: Vilniaus krašto atgavimas — sutartis su SSRS, santykiai su SSRS, neutraliteto problema.

3. Pamokoje mokiniai supažindinami su dviem Vokietijos ir SSRS sutartimis: 1939 rugpjūčio 23 d. Nepuolimo sutartimi ir 1939 m. rugsėjo 28 d. Sienų ir draugystės sutartimi. Jas galima nagrinėti pagal dokumentų nagrinėjimo atmintinę (žr. p. 189).

4. Apibendrindami mokinių žinias, galite padiskutuoti su jais, pateikę šiuos, teiginius, mintis:

— Lietuvai nepavyko išsaugoti neutralumo, tik jis buvo paaukotas ne Berlynui, o Maskvai.

— Lenkų okupuotą Vilnių Lietuvai atidavė SSRS.

— Nelikus politiniame žemėlapyje Lenkijos, sumažėjo Baltijos valstybių išlikimo galimybės.

1940 m. GEGU2ĖS 25 d. SSRS NOTA.

DERYBOS MASKVOJE. SSRS ULTIMATUMAS

У

Pamokos tikslas. Apibudinti situaciją Lietuvoje ir gretimose valstybėse 1940 m. Paaiškinti, kokios priežastys lėmė, kad Lietuvos vyriausybė priėmė 1940 m. birželio 14 d. SSRS ultimatumą? Kokią reikšmę jis turėjo Lietuvos valstybingumui?

[gūdžiai. Mokyti nustatyti ryšius tarp to laikotarpio valstybių, politinių jėgų ir juos paaiškinti, įrodyti teiginius, nagrinėti dokumentą, rasti chronologinę įvykių seką.

Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys

1. Prisiminus situaciją Europoje 1940 m., aptarus Lietuvos Respublikos tarptautinę padėtį po 1939 m. spalio 10 d. pasirašytos savitarpio pagalbos sutarties, galima kartu su mokiniais analizuoti schemą:

ANGLIJA

PRANCŪZIJA

VOKIETIJA

Mokiniams pateikiami tokie klausimai:

1. Kokie buvo Lietuvos Respublikos santykiai su Latvija ir Estija? Kodėl?

2. Kaip keitėsi Lietuvos Respublikos santykiai su Vokietija

1939—1940 m.? Kodėl? .

3. Kaip reagavo Anglija ir Prancūzija į politinius pasikeitimus Baltijos šalyse? Kodėl?

4. Kaip pasikeitė Lietuvos Respublikos ir SSRS santykiai po 1939 m. spalio 10 d. savitarpio pagalbos sutarties? Kodėl?

5. Kaip atsiliepė Baltijos valstybėms SSRS santykiai su Vokietija?

6. Ar turėjo įtakos Baltijos valstybėms SSRS santykiai su Suomija?

7. Kokią įtaką Baltijos valstybėms turėjo SSRS santykiai su Anglija ir Prancūzija?

2. Aptardami Lietuvos Respublikos ir SSRS tarpusavio santykius iki 1940 m. birželio 14 d. ultimatumo, pildykite chronologinę įvykių sekos lentelę:

Išvada. Kaip keitėsi Lietuvos santykiai su SSRS po šių sutarčių ir ultimatumo? Kokią įtaką šie dokumentai turėjo Lietuvos valstybingumui?

3, Teiginiai diskusijai:

— „Viskas krypsta į gerąją pusę. «.„> Lietuva ir Rusija — abidvi taikos politikos šalininkės — nuo dabar gali daug saugiau jaustis. Vadinasi, ši sutartis saugumo ir taikos požiūriu yra aiškiai naudinga abiem šalims.“

[Lietuvos aidas.— 1939 m.— Spalio 11, žr. p. 50)

193

13. Lietuva 1938—1953 metais.

— <...> Pasirašytos sutartys „jokiu būdu nereiškia Sovietų Sąjungos kišimosi į Estijos, Latvijos ir Lietuvos reikalus, o gandus apie šių valstybių sovietizaciją skleidžia tik „bendri mūsų priešai ir visokio plauko antisovietiniai provokatoriai".

(Iš V. Molotovo kalbos, pasakytos 1939 m.

SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, žr. p. 50)

4. Mokiniai, susipažinę su 1940 m. birželio 14 d. SSRS ultimatumo tekstu, gali jį nagrinėti savarankiškai pagal šiuos klausimus:

1. Ultimatumo autorius. Ultimatumo turinys.

2. Ultimatumo įteikimo data. Ką ji mums sako? (Laikmečio skiriamieji bruožai.)

3. Kokie ultimatumo kaltinimai ir reikalavimai? Kokias galite padaryti išvadas?

4. Ultimatumo reikalingumas abiem šalims.

5. Ką sužinojote iš ultimatumo apie praeities įvykius?

5. Paneikite arba pagrįskite šį teiginį:

— Ultimatumas buvo pasikėsinimas į Lietuvos nepriklausomybę.

6. Lietuvos vyriausybės požiūrį, reakciją į 1940 m. birželio 14 d. ultimatumą galima aptarti pagal problemos sprendimo modelį (žr. ;p. 188) arba pildyti lentelę:

Išvada. Kodėl Lietuvos vyriausybė pasirinko tokį sprendimą? Kokią reikšmę jis turėjo Lietuvos vidaus ir tarptautinei padėčiai? '

7. Kuris teiginys teisingas? Pateikite argumentų.

— Lietuvos vyriausybė ne tik negynė nepriklausomybės, bet net ėmėsi teisinti agresorių! (žr. p. 57).

— „<...> nauji Raudonosios armijos daliniai į Lietuvą atvyko kaip draugiška sąjunginė kariuomenė tik dėl pačios Lietuvos ir Sovietų Sąjungos didesnio saugumo sumetimų."

(A. Merkys, žr. p. 57)

— 1940 m. vasarą išlaikyti Lietuvos nepriklausomybę, matyt, nebuvo galima, tačiau gėdingai kapituliacijai alternatyva buvo. Kokia? (žr. p. 58).

8. Išnagrinėjus Lietuvos Respublikos tarptautinę padėtį 1939— 1940 m., mokiniams galima pasiūlyti laiko juostoje žymėti įvykius Europoje ir Lietuvoje, taip pat nustatyti, kaip jie tarpusavyje susiję.

EUROPOJE

b) „Liaudies¹¹ vyriausybės sudarymas, rinkimai j „Liaudies⁵* seimą ir Lietuvos įjungimas į SSRS buvo neteisėti ir nedemokratiški aktai.

Pirmajai nuomonei ginti labai tiktų senojo Lietuvos TSR istorijos vadovėlio (aišku, jei mokykloje dar jų yra) atitinkamo paragrafo medžiaga. Antrąją nuomonę galima pagrįsti remiantis A. Gumuliausko vadovėliu „Lietuvos istorija nuo 1915 iki 1953 metų“ ir L. Truskos pateikta medžiaga.

Tema nagrinėjama pagal šį planą (kiekvieną plano dalį gali nagrinėti ne visa grupė, o kelios smulkesnės mokinių grupelės):

I. ^Liaudies" vyriausybės sudarymas:

1. „Liaudies*¹ vyriausybės sudarymo teisinis pagrindas.

2. „Liaudies** vyriausybės socialinė sudėtis.

3. „Liaudies** vyriausybės pirmieji pertvarkymai.

4. Visuomenės požiūris į „Liaudies** Vyriausybę.

II. „Liaudies** seimo rinkimai:

1. Seimo rinkimų įstatymas.

2. Rinkimų kampanija ir rinkimai.

3. Rinkimų rezultatai.

III. „Liaudies" seimo nutarimai:

1. Dėl valstybinėj santvarkos.

2. Dėl žemės.

3. Dėl pramonės ir bankų nacionalizavimo.

4. Dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.

IV. Lietuvos įjungimas į SSRS:

1. Juridinis įjungimo pagrindas.

2. Įjungimo į SSRS padariniai ir reikšmė.

Išnagrinėjus temą pagal planą, argumentuotai ginamos pamokos pradžioje pateiktos nuomonės.

2. Įrodykite, kuris teiginys teisingas:

— „Pažįstamų asmenų pasirodymas vyriausybės sudėtyje visiems, kas nežinojo jų parinkimo užkulisių, pirmomis dienomis padarė ne per blogiausią įspūdį. Reikia pasakyti, kad tauta jais pasitikėjo".

(J. Audėnas, žr. p. 61)

— „Liaudies" vyriausybė buvo sovietų ekspozitūra, jie patys (ministrai) buvo marionetės sovietų rankose".

(M. Remeris, žr. p. 61)

— „Liaudies" vyriausybė sugriovė Lietuvos valstybę.

— Rinkimai Lietuvoje buvo vadinami komedija, apgaule, propagandiniu spektakliu.

— 1940 m. birželio 15-oji, liepos 21-oji buvo spektaklis, o rugpjūčio 3-ioji — farsas.

— 1940 m. vasara — didžiausio politinio ir moralinio nuopuolio metas, gal pats gėdingiausias ilgaamžės Lietuvos istori-rijos laikotarpis (žr. p. 69).

/

VALSTYBINGUMO GRIOVIMAS. LIETUVOS ŪKIO ANEKSIJA. KULTŪROS SOVIETIZACIJA. BAŽNYČIOS SUVARŽYMAS.

SOVIETINĖ KADRŲ POLITIKA. RUSINIMO PRADŽIA. SOVIETŲ VALDŽIOS SOCIALINĖ-EKONOMINE POLITIKA

Pamokos tikslas. Parodyti, kaip Lietuva buvo sovietinama 1941 m., kaip, sugriovus valstybingumą, pradėjus varyti sovietų valdžios socialinę-ekonominę, kultūrinę politiką, Lietuvos ūkis iš esmės tapo SSRS ūkio sudedamąja dalimi. Iškelti neigiamus rusinimo padarinius.

[gūdžiai. Mokyti konspektuoti, nagrinėti statistikos duomenis, daryti išvadas, nustatyti priežastis.

Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys

1. Siūlyčiau per pamoką mokytojui skaityti paskaitą, parengtą remiantis L. Truskos pateikta medžiaga."

Paskaitosplanas

I. Įžanga.

II. Valstybingumo griovimas.

1. Valstybės sienos keitimas.

2. LTSR konstitucija.

3. Valstybės simboliai ir šventės.

4. LKP vaidmuo.

5. Teisė ir teismų sistema.

6. Vietinės valdžios pertvarkymai.

7. Lietuvos kariuomenė.

III. Lietuvos ūkio aneksija.

1. Privatinės nuosavybės naikinimas.

2. Kredito sistemos ardymas.

3. Pramonės nacionalizacija.

4. Transporto sistemos pertvarkymai.

5. žemės reforma.

/

IV. Kultūros sovietizacija. Bažnyčios suvaržymas.

L Jaunimo auklėjimas „komunizmo dvasia".

2. Spaudos, literatūros suvaržymas.

3. Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės.

V. Sovietinė kadrų politika.

1. „Senojo režimo" darbuotojų atleidimas.

2. „Eilinių darbo žmonių" kėlimas j vadovaujančius postus.

3. Tautinė kadrų politika.

VI. Sovietų valdžios socialinė-ekonominė politika.

1. Politika kaime.

2. Pyliavos, „buožijos apribojimas".

3. Darbo užmokestis.

4. Sovietų lengvatos.

VII. Baigiamoji dalis. Reziumė.

2. Mokiniai, klausydamiesi paskaitos, gali konspektuoti mokytojo pateikiamą medžiagą, atsakyti į mokytojo duotus prieš paskaitą klausimus, pildyti lentelę — užrašyti, kas padaryta pirmosios Lietuvos sovietizacijos laikotarpiu:

3. Skaitant paskaitą, galima naudoti schemas, diagramas, statistikos duomenų lenteles:

Išvada. Palyginkite duomenis. Kokias išvadas galite padaryti?

Žemės ūkto politikos rezultatai

SOVIETŲ TERORAS IR ANTISOVIETINĖ LIETUVIŲ KOVA

Pamokos tikslas, Parodyti, kad teroras, trėmimai buvo sovietų politikos sudedamoji dalis. Aiškinti, kodėl, kaip ir kur trėmė Lietuvos gyventojus. Kaip kilo antisovie-tinė lietuvių kova, kodėl ji taip vyko ir kokią turėjo reikšmę?

įgūdžiai. Mokyti nustatyti priežastis ir sieti jas su padariniais, skatinti kūrybinius sugebėjimus, formuoti savarankiško darbo su žemėlapiu įgūdžius.

Rekomenduojami darbo budai ir užduotys *

1. Sovietų teroras ir gyventojų trėmimas buvo bolševikų politikos ir stalininio socializmo sudedamoji dalis. Aiškindami tai, priminkite mokiniams, kaip buvo pertvarkomos visos gyvenimo sritys, ir susiekite su trėmimų priežastimis. Kartu nustatykite ir trėmimų reikšmę Lietuvos ūkiui:

VALSTYBĖS GRIOVIMAS

SOCIALISTINIO ŽEMĖS ŪKIO KŪRIMAS

PRAMONĖS

NACIONALIZAVIMAS

KULTŪROS

SOVIETIZAVIMAS

2. Kadangi mokiniai daug girdėję apie trėmimus, pačią tremtį, galima surengti pamoką-seminarą, kuriai jie turėtų parengti rašinius tokiomis temomis:

„Už ką mus trėmė", /

„Amžinojo įšalo žemėje",

„Tremtinių kūryba",

„Lietuviški kryžiai amžinojo įšalo žemėje",

„Tremtis — baisiausias Lietuvos istorijos įvykis",

„Užkalė vagonuos Lietuvos vaikus,

Per Rytų dirvonus kelias jų klaikus".

3. Mokiniai gali pamokai parengti ir pranešimus pagal tokį planą:

1. Kas yra trėmimai ir kodėl jie buvo vykdomi?

2. Už ką buvo tremiama ir ko tuo siekiama?

3. Kur trėmė?

4. Kokios gyvenimo sąlygos tremtyje?

5. Trėmimų rezultatai ir reikšmė Lietuvai.

4. Galima j pamoką pasikviesti tremtinį, kad jis papasakotų apie savo gyvenimą tremtyje.

5. Žemėlapyje galima žymėti trėmimų kryptis ir vietas, taip pat parengti tremties kelių schemas.

6. įrodykite lietuvių antisovietinės kovos priežastis, esmę ir reikšmę, užbaigdami sakinius:

Nuo 1940 m. rudens prasidėjo antisovietinė lietuvių kova,

nes ........................................................

Kovos formos buvo šios: ................................

Kova buvo (pobūdis) ....................................

ANTISOVIETINIS BIRŽELIO SUKILIMAS.

LAIKINOJI VYRIAUSYBĖ

Pamokos tikslas. Atskleisti geopolitinę Lietuvos padėtį prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Parodyti, kaip ši padėtis lėmė antisovietinį sukilimą Lietuvoje, ko siekė sukilėliai, kokie buvo sukilimo rezultatai ir reikšmė.

Įgūdžiai. Mokyti žemėlapyje parodyti kryptį ir vietovę, apibūdinti surinktą kraštotyros medžiagą, argumentus, motyvuoti padarytas išvadas.

Rekomenduojami darbo budai ir užduotys

1. Nagrinėdami 1941 m. birželio 22 d. vokiečių puolimą, galite kartu su mokiniais žemėlapyje žymėti užimtus Lietuvos miestus, visą teritoriją.. Nurodykite užėmimo datas.

Iš visuotinės istorijos kurso prisiminkite, kodėl Raudonoji armija silpnai priešinosi vokiečiams ir traukėsi.

2. Nagrinėdami Birželio antisovietinį sukilimą, galite pasinaudoti planu: —

1. Sukilimo priežastys.

2. Vadovavimas sukilimui.

3. Sukilėliai ir jų tikslai.

4. Sukilimo pobūdis.

5. Sukilimo eiga.

6. Pralaimėjimo priežastys.

7. Sukilimo rezultatai ir reikšmė.

3. Jeigu sukilimas vyko ir jūsų gyvenamojoje vietoje, mokiniai gali rinkti dalyvių arba sukilimą mačiusių žmonių atsiminimus, skaityti pamokoje trumpus pranešimus.

4. Aiškindami Laikinosios vyriausybės sudarymą ir veiklą, galime pildyti lentelę:

Išvada. Kodėl Laikinoji vyriausybė ėmėsi šių pertvarkymų? Kokią reikšmę turėjo jos veikla?

5. Pagrįskite argumentais šiuos teiginius:

— Užsibrėžto tikslo — atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę— Laikinoji vyriausybė nepasiekė. Tačiau savo pareigą Tėvynei ji atliko su kaupu (žr. p. 105).

— ...„Bet reikia būti teisingam — 1941 m. birželio 22 dieną ir kelias savaites po to Lietuva džiūgavo ir buvo laiminga".

(K. Skebėra, žr. p. 165)

\

OKUPACINIS NACIŲ REŽIMAS.

NACIŲ SOCIALINĖ, ŪKINĖ IR KULTŪRINĖ POLITIKA.

ŽYDŲ GENOCIDAS

Pamokos tikslas. Įrodyti, kad nacių politika Lietuvoje neatitiko lietuvių lūkesčių, buvo kolonijinė, siekianti Lietuvą paversti savo ūkiniu priedėliu, įvesti tvirtą režimą kaip ir kituose okupuotuose kraštuose.

Įgūdžiai. Mokyti lyginti tuos pačius reiškinius, tik skirtingomis sąlygomis, nustatyti panašumus ir skirtumus, pratinti savarankiškai rinkti duomenis, faktus, parengti pranešimą ir jį perskaityti.

Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys

1. Aiškindamas administracinį Baltijos šalių ir Baltarusijos valdymą, mokytojas pats braižo schemą arba ją užpildo mokiniai, klausydamiesi mokytojo pasakojimo.

2. Mokiniams duokime klausimą: kodėl nacių vykdoma politika vadinama režimu? Tegul jie suranda argumentų ir atsako j šfį klausimą pildydami lentelę:

Nacių politika

Režimas, — valstybės santvarka, tvarka; valdymo forma; valdžia; vyriausybė

Išvada. Kodėl šie pertvarkymai, priemonės įtvirtino nacių režimą?

3. Išdėsčius nacių politiką, galima ją palyginti su sovietų pirmosios okupacijos tvarka, įvesta Lietuvoje:

4. Surenkime pamokoje diskusiją. Jai pateikime tokius teiginius:

■— „Lietuvos žmonės, žinoma, išskyrus žydus, lengviau pakėlė trejus metus trukusią nacių nei vienerių metų sovietų okupa-ciją.“

(/. Brazaitis, žr. p. 108)

— Vokiečių okupacijos metais kraštas buvo plėšiamas daugiausia netiesiogiai {žr. p. 109).

— „Mūsų uždavinys yra ne germanizuoti Rytus senąja prasme <...>. Iš fronto kario padaryti rytojaus kolonistą — gražiausias ir didžiausias uždavinys.“

(H. Himlerio žodžiai, cituoti 1942 m. rugpjūčio mėn. esesininkų žurnale, žr. p. 112)

— Pagal nacių genocidą žydų tautos atžvilgiu Lietuva užėmė pirmą vietą tarp visų nacių užimtų kraštų (žr. p. 115).

— „Vokiečių naciams ir rusų bolševikams mes lygiai verti. Tačiau mūsų svarbiausias priešas yra bolševikai, nes vokiečiai karą pralaimės, o jie...“ (žr. p. 117).

5. Mokiniai gali rinkti vietinių žmonių atsiminimus apie nacių okupaciją, masines žydų žudynes ir papasakoti juos ar perskaityti pranešimus pamokoje.

ANTINACINĖ LIETUVIŲ REZISTENCIJA.

ANTINACINĖ LIETUVIŲ KOMUNISTŲ KOVA

Pamokos tikslas. Parodyti, kodėl lietuvių tauta kilo j rezistencinę kovą, kokios buvo jos jėgos, tikslai, formos, metodai. Kokią reikšmę turėjo antinacinė lietuvių kova?

Įgūdžiai. Mokytis savarankiškai nagrinėti tuos pačius reiškinius pagal pateiktą schemą, daryti išvadas, dėstyti ir pagrįsti savo nuomonę.

Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys

1, Rezistencinį judėjimą Lietuvoje galima aiškinti braižant schemą. Ją gali pildyti ir mokiniai. Viena grupė nagrinėja anti-nacinę lietuvių rezistenciją ir pildo jai skirtą schemos dalį, kita — antinacinę lietuvių komunistų rezistenciją. Užpildžius schemą, darbą aptaria grupių vadovai, o mokytojas tik konsultuoja ir pateikia apibendrinančius ir išvadų reikalaujančius klausimus.

METODAI

METODAI

Išvados. 1. Kokie buvo antinacinės rezistencinės kovos tikslai?

2. Kuo skyrėsi pasipriešinimo formos ir metodai?

3. Kokią reikšmę turėjo antinacinės rezistencijos jėgos?

2. Paaiškinkite šiuos posakius:

— „Vienas okupantas išėjo, kitas atėjo."

— „Nuo vilko bėgom, ant meškos pataikėm."

— „Bolševizmas ir nacionalsocializmas— tai lyg du broliai, tik skirtingų tėvų ir šiek tiek skirtingų metodų."

— „Aktyvus pasipriešiniųias būtų tolygu mūsų tautos išdavimui."

— „Beviltiškos kovos,—mes kovojom su vokiečiais, kad sugrįžtų rusai. Kokia prasmė kovoti?" (A. J. Greimas)

DEMOGRAFINIAI KARO BEI OKUPACIJOS NUOSTOLIAI.

RAUDONOSIOS ARMIJOS GRĮŽIMAS IR SOVIETŲ VALDŽIOS

ATKŪRIMAS. KADRŲ POLITIKA. LIETUVOS RUSINIMAS

*

Pamokos tikslas. Atskleisti pokarinę Lietuvos padėtį. Išsiaiškinti, kodėl demografiniai pasikeitimai buvo tokie nepalankūs Lietuvai ir kiekybiniu, ir tautiniu požiūriu; kaip sugrįžusi Raudonoji armija ėmėsi sovietų valdžios atkūrimo ir Lietuvos rusinimo politikos.

Įgūdžiai. Dirbti su statistikos duomenimis, mokyti daryti apibendrinimus ir išvadas, rinkti medžiagą istoriniam pranešimui, chronologine tvarka žymėti laiko juostoje politinius įvykius.

Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys

1. Demografinius karo bei okupacijos nuostolius galima nagrinėti panaudojant statistikos duomenis, braižant schemas, diagramas, pildant lentelę:

1. Kokias išvadas padarytumėte iš pateiktų statistikos duomenų?

2. Kada ir kodėl Lietuvoje smarkiai sumažėjo gyventojų?

3. Bendra išvada apie demografinius pasikeitimus nuo 1941 iki 1953 metų.

207

/

2. Nagrinėdami tautinę Lietuvos gyventojų sudėtį, pasinaudokite 148 p. esančia lentele ir atsakykite į klausimuę:

1. Ką rodo šie duomenys?

2. Kodėl mažėjo lenkų, žydų ir vokiečių tautybės gyventojų? Kokie politiniai veiksniai tam turėjo įtakos?

3. Kodėl Lietuvoje daugėjo rusų tautybės gyventojų?

3. Laiko juostoje pažymėkite Lietuvos valstybės raidos etapus: sovietų pirmąją okupaciją, nacių okupaciją, sovietų antrąją okupaciją.

1— -1 1 1 1 1 1 1-

1939 m 1940 m 1941 m. 1942тп. 1943 m. 1944 m. 1945 m. 1946 m.

4. Žemėlapyje nurodykite Raudonosios armijos puolimo kryptis ir užimtas vietoves.

5. Remdamiesi ąpauda arba atsiminimais, mokiniai gali parengti pranešimų apie Armijos krajovos būrių veiklą Lietuvoje.

Siūlomos pranešimų temos:

„Armija krajova¹¹

„Armijos krajovos tikslai ir veikla Lietuvoje¹¹.

6. Pasikeitusią geopolitinę Lietuvos padėtį akivaizdžiai rodo valstybės sienos. Palyginkite Lietuvos valstybės, sienas 1939 m. ir 1945 m. Kodėl politiniai aktai turėjo įtakos sienoms?

7. Nagrinėdami administracinius pertvarkymus, galite patys su mokiniais sugalvoti ir nubraižyti valdymo aparato schemą.

I /

OKUPANTŲ TERORAS. TAUTOS REZISTENCIJA. PARTIZANINIS KARAS

Pamokos tikslas. Parodyti, kaip sovietai, norėdami įtvirtinti savo valdžią Lietuvoje, griebėsi teroro, kodėl lietuvių tauta kilo į rezistencinę kovą, kaip ji vyko ir kokią turėjo reikšmę.

Įgūdžiai. Mokyti savarankiškai nagrinėti statistikos duomenis, rinkti reikšmingus faktus ir ginti savo nuomonę, kaupti kraštotyros medžiagą.

Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys

1. Nagrinėdami pamokoje medžiagą apie okupantų terorą, pagrįskite arba paneikite šį 1944 m. liepos 5 d. LKP CK ir

LTSR LKP kreipimosi į Lietuvos gyventojus teiginį: „Jau atėjo seniai lauktoji išvadavimo valanda. Atėjo laikas, kai galėsite su džiaugsmu sveikinti į Lietuvą žengiančią Raudonąją armiją išvaduotoją¹¹. Tačiau Lietuva nesidžiaugė. Kodėl?

2. Pagrįskite gyvenamosios vietos faktais tokį teiginį: „Smurto bei teroro aktų tais metais Lietuvoje buvo tūkstančiai, kiekvienoje apskrityje, kiekviename valsčiuje, kaime, kiekviename žingsnyje...¹¹

3. Pateikite argumentų ir faktų šiems sovietų teroro aktams:

a) visuotinė ir nuolatinė baimė,

b) žmonių areštai,

c) trėmimai,

d) žudynės,

e) intelektualų psichologinis kankinimas.

4. Trėmimų duomenis (žr. p. 148, 10-a lentelė) nagrinėkite pagal klausimus:

a) koks laikotarpis nagrinėjamas, kodėl;

b) kuriais metais ištremta daugiausiai, kuriais mažiausiai? Kuo tai paaiškinti;

c) kokią reikšmę turėjo Lietuvai tų metų gyventojų trėmimas?

Remdamiesi 10-a lentele, galite sudaryti schemas, diagramas.

5. Palyginkite pirmosios ir antrosios sovietų okupacijų trėmimų duomenis ir sąlygas.

Pirmoji sovietų okupacija

Antroji sovietų okupacija

1. Ką. trėmė (kuriuos gyventojų socialinius sluoksnius)?

2. Kodėl trėmė?

3. Kiek ištrėmė?

4. Kur trėmė?

Išvada. Kuo skyrėsi pirmosios ir antrosios okupacijų trėmimai?

6. Nagrinėdami tautos rezistenciją, įrodykite, kad tai buvo partizaninis karas:

Partizaninis karas (bruožai)

Rodymo argumentai

Išvada. Kodėl tautos rezistencija vadinama partizaniniu karu?

7. Aptardami visas tautos pasipriešinimo formas, mokinius galite skirstyti į grupes, kurios kiekviena savarankiškai nagrinės vieną iš šios kovos formų, aiškins, kuo ji pranašesnė už kitas ir kuo reikšminga?

Aptardami partizanų dainas kaip vieną iš tautos pasipriešinimo formų, mokiniai gali užrašyti gyvenamojoje vietoje sukurtas ir dainuotas dainas. Kaip jos atspindi to meto politinius įvykius? Pateikite pavyzdžių ir paaiškinkite.

8. Rezistentų socialinę sudėtį (žr. 11-ą lentelę, p. 153) aptarkite pagal klausimus:

1. Kurie gyventojų socialiniai sluoksniai dalyvavo rezistencinėje kovoje? Kodėl? Kurie vyravo?

2. Ar turėjo įtakos socialinių sluoksnių dalyvavimui rezistencinėje kovoje L. Truskos pateikti 1944, 1945, 1946 metų politiniai įvykiai? Kokie?

3. Padarykite bendą išvadą apie įvairių socialinių sluoksnių dalyvavimą rezistencinėje kovoje.

9. Išvardykite priežastis, kurios atvedė tūkstančius lietuvių į rezistencinę kovą. Kokią reikšmę turėjo patriotizmas?

*

10. Palyginkite 1940—1941 m. antisovietinę lietuvių kovą su pokario rezistencija.

Išvada. Kuo skyrėsi 1940—1941 m. antisovietinė lietuvių kova ir pokario rezistencija? Kas yra bendro?

11. Paaiškinkite šiuos teiginius:

— „Partizanai — tai kapitalistai, dvarininkai, vokiečių samdiniai, policininkai, stambūs smetoniniai valdininkai, kurie bet kokia kaina stengiasi susigrąžinti prarastus turtus ir valdžią," (Iš M. Suslovo straipsnio „Tiesoje", žr. p. 153)

— Ginkluota pokario rezistencija—ne tik didvyriška kova su priešu, savęs išsižadėjimas, pasiaukojimas Lietuvai, bet ir asmeninių sąskaitų suvedinėjimas, kerštavimas, didžiausios vertybės— žmogaus gyvenimo nuvertinimas (žr. p. 159).

— Partizanų kovos buvo nacionalinis išsivaduojamasis lietuvių karas, įrašęs didvyrišką puslapį į krašto istoriją (žr. p. 158).

SOVIETŲ VALD2IOS AGRARINĖ POLITIKA.

VALSTIEČIŲ KOLEKTYVIZACIJA.

KULTŪRINĖ KOMUNISTŲ PARTIJOS POLITIKA.

BAŽNYČIOS PADĖTIS.

Pamokos tikslas. Parodyti, kokią agrarinę politiką vykdė sovietų valdžia Lietuvoje po karo, kuo ji skyrėsi nuo ikikarinės sovietų agrarinės politikos, kodėl. Kokių rezultatų davė ūkio kolektyvizacija? Paaiškinti kultūrinę komunistų partijos politiką Lietuvoje, kodėl kultūra buvo politizuota.

[gūdžiai. Pratinti mokinius lyginti faktus, daryti išvadas, nagrinėti statistikos duomenis.

Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys

1. Aiškindami sovietų valdžios agrarinę politiką ir valstiečių kolektyvizavimą, pasiūlykite mokiniams į lentelę surašyti svarbiausius žemės ūkio pertvarkymus abiejų sovietų okupacijų metais:

Išvada. Kodėl žemės reforma, pradėta 1944 m., buvo kur kas radikalesnė negu pirmuoju sovietmečiu?

3. Aiškindami ūkio kolektyvi zaqį ją, nagrinėkite 13-ą lentelę (žr. p. 162) pagal tokius klausimus:

r

1. Kas sudarė pyliavas?

2. Nuo ko priklausė pyliavų dydis?

3. Kaip skyrėsi pyliavų dydis nuo metų ir žemės kiekio?

4. Kodėl „buožės¹⁴ turėjo duoti daugiau pyliavų nei valstiečiai?

4. Įvertindami kolektyvizaciją ir jos rezultatus, išskirkite tokias grandis:

KOLEKTYVIZACIJOS

TIKSLAI

KOLEKTYVIZACIJOS BUDAI IR PRIEMONĖS

KOLEKTYVIZACIJOS

PADARINIAI

5. Nagrinėdami komunistų partijos kultūrinę politiką, apibūdinkite jos esmę ir tikslus, papasakokite, kaip ji buvo įgyvendinama Lietuvoje:

Kultūrinės politikos esmė

[gyvendinimo budai ir rezultatai

Išvada. Kokią kultūrą sukurė Lietuvoje sovietų valdžia?

6. Nagrinėdami įvairiose kultūros srityse nuveiktus darbus pildykite lentelę:

Literatūra ^M'^enas (^muzika. ^dailė- Mokslas

Literatūra architektūra) moKsias

ч

Liudas Truska LIETUVA 1938—1953 METAIS

Redaktorė L. Junevičienė Viršelis V. Oržekausko

SL 259. 1994 12 14. 15,03 leidyb. a,psk- i. Tir. 2000 egz.

Leid. Nr. 12924. Užsak. Nr. 2757.

Valstybinė akcinė „Šviesos" leidykla, Vytauto pr. 25, 3000 Kaunas. Valstybinė „Aušros¹¹ spaustuvė, Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas.

Sutartinė kaina ✓-y—^

Truska L.

Tr252 Lietuva 1938—1953 metais / [Pratarmė, p. 5, aut.] —K.: Šviesa, 1995.— 212 p.: lent.

Bibliogr., skyrių gale.

ISBN 5-430-01907-0

1938—1953 metai — pats tragiškiausias lietuvių tautos istorijos. tarpsnis, kuriame sutilpo daug įvykių: Lenkijos ultimatumas ir Klaipėdos netektis, sovietų okupacija' ir aneksija, bolševikų teroras, Birželio sukilimas, nacių okupacija, šiurpūs pokario metai, masiniai trėmimai, prievartinė kolektyvizacija.

Autorius pateikia daug naujų faktų ir nuomonių apie šį laikotarpį. remiasi oficialiais dokumentais, archyviniais duomenimis.

Leidinys skiriamas istorijos mokytojams, aukštesniųjų klasių mokiniams, studentams ir visiems, kas domisi nesena Lietuvos praeitimi. ( į

UDK 947.45.07

t