Nuostabios Marko Polo kelionės

1

Džovanis de Pianas Karpinis (1182–1252) 1245–1247 metais, kaip popiežiaus Inocento IV pasiuntinys, atliko kelionę iš Liono į Vidurinę Mongoliją, į chano Gujuko būstinę. Į Mongoliją jis keliavo per Kijevą, Dono ir Pakaspijo stepes, per Chorezmą ir Septynupį. Kelionėje į chano Gujuko būstinę jis sugaišo penkiolika mėnesių.

2

Piaceta — Venecijos aikštė, kurioje yra garsieji Dožų rūmai.

3

Iki pasimatymo (ital.).

4

Labas vakaras (ital.).

5

Lido — grupė salų ir uostas priešais Venecijos lagūną. Garsus kurortas.

6

Čia kalbama apie knygą „Mongolų istorija", kurią Pianas Karpinis parašė, sugrįžęs iš kelionės. Marko Polo laikais dar nežinota spaudos ir knygos būdavo perrašomos ranka.

7

Chanas Chubilajus (1216–1294) — Čingischano anūkas, valdęs Čingischano giminės „pagrindinę jurtą“, tai yra Mongoliją su gretimomis Pabaikalio ir Užbaikalio teritorijomis, o taip pat ir Kiniją. Nuo 1259 metų jis vadinosi didžiuoju chanu ir formaliai buvo laikomas visų mongolų ulusų valdovu nuo pat Didžiojo vandenyno iki Eufrato ir Dniestro upių.

8

Markas Polas ir jo amžininkai Šiaurės Kiniją vadino Katajum, o Pietų Kiniją — Manzi arba Mangi šalimi.

9

Labą dieną (ital.).

10

Ajasas ir Sisas — Kilikijos Armėnijos miestai. Tos šalies kalnų tarpekliais eidavo vilkstinės iš Bagdado ir Damasko į Bosforo krantus ir iš Samarkando, Tbilisio ir Tebrizo į Viduržemio jūros uostus.

XI ir XII amž. per Kilikijos Armėniją ne kartą žygiavo kryžiaus karų dalyviai, ir šitoji šalis pasidarė viena iš atramos bazių kryžiaus karams.

11

Kilikijos Armėnijos karaliai su mongolais gyveno taikiai. Jie save pripažindavo Irano mongolų chanų vasalais ir tarpininkaudavo Europos karaliams per diplomatinius pasitarimus su mongolų valdovais.

12

Ponas (ital.).

13

Kilikijos Armėnija, kaip mongolų ir Vakarų Europos valstybių sąjungininkė, stojo į karą su Egiptu ir, dar prieš atvykstant Markui Polui į Ajasą, buvo nusiaubta Egipto sultono Beibarso (1260–1277).

14

Mameliukai — viduramžių Egipto vergai ir atleistiniai. XII–XIII amž. Egipto valdovai visur, kur tik galėdami, supirkinėjo vergus savo kariuomenei papildyti. Tarp mameliukų buvo žmonių iš įvairiausių tiurkų genčių, taip pat čerkesų, osetinų, gruzinų ir net iš Kijevo bei Riazanės kilusių vyrų.

XIII amž. pirmojoje pusėje mameliukai Egipte įgijo didelę įtaką, o 1250 metais užgrobė valdžią. Sultonas Beibarsas buvo poloviečių kilmės mameliukas, ir labai galimas daiktas, kad jo senelis kariavo su kunigaikščiu Igoriu „prie upės, prie Kajalos ties Dniepru didingu“.

15

Chulagas — Čingischano anūkas ir tikras chano Chubilajaus brolis. 1256–1258 m. nukariavo Iraną, dalį Užkaukazės ir Iraką. Bagdadą Chulagas paėmė 1258 metais ir jį pavertė griuvėsiais. Dešimtys tūkstančių gyventojų buvo išnaikinta arba parduota į vergiją.

16

Izmaelitai, arba asasinai — slapta religinė sekta, kėlusi žmonėms siaubą visuose Artimuosiuose Rytuose.

Įdomu tai, kad iš žodžio „asasin“ yra kilęs prancūzų kalbos veiksmažodis „assassiner“ — žudyti. Izmaelitai XII–XIII amž. nužudė daugeli musulmonų ir krikščionių valdovų.

17

Karakorumas — chano Munko būstinė Orchono upės krante į vakarus nuo Ulan-Batoro. Iki 1267 metų Karakorumas buvo didžiojo chano rezidencija, ir šiame mieste-stovykloje gyveno daugybė vergų amatininkų, kuriuos mongolai buvo atsigabenę iš Vidurinės Azijos, Irano, rusų žemių ir Kinijos.

18

Bachreinų salos Persų įlankoje, mūsų laikais garsios savo nafta, viduramžiais buvo žinomos kaip gausingos perlų žvejyklos, Per Ormuzą, Širazą ir Basrą bachreinų perlai ėjo į visas Rytų šalis.

19

Chanbalykas (mongoliškai — chano miestas), dabar Pekinas — seniausias, daug kartų vis kitaip vadinamas Kinijos miestas, kurį 1267 metais chanas Chubilajus padarė savo valstybės sostine, pristatydinęs prie jo ištisą naują Dadu miestą su didžiuliu rūmų kvartalu.

20

Balchas (dabar Vizirabadas) — Šiaurės Afganistano miestas, senovėje ir viduramžiais vienas svarbiausių Vidurinių Rytų prekybos centrų.

21

Šibirganas, arba Šibarganas — Šiaurės Afganistano miestas, į vakarus nuo Balcho.

22

Badachšanas — aukštikalnių sritis, siekianti Pamyrą. Dabartiniu metu dalis Badachšano (į šiaurę nuo Piandžo upės) priklauso Tarybų Sąjungai, o pietiniai rajonai — Afganistanui. Badachšanas iš seno garsėjo savo brangakmeniais, ypač lazuritais ir rubinais.

23

Abeskuno jūra — senovinis Kaspijos jūros pavadinimas.

24

1219–1221 m. Čingischanas užkariavo milžinišką karalystę, priklausiusią Chorezmo šachui Muhamedui. Šios valstybės ribose buvo Vidurinė Azija, Afganistanas ir Iranas. Bailys ir negabus šachas Muhamedas nesugebėjo suorganizuoti pasipriešinimo mongolams ir paspruko į Turkmėnijos dykumas. Jis mirė badu vienoje Kaspijos jūros salelėje.

25

Čagatajus, arba Džagatajus — antrasis Čingischano sūnus, kurio valdose buvo Septynupis ir Sindzianas. Ne tik Čagatajaus įstatymai, bet ir visų kitų Čingischano palikuonių nuostatai griežtai baudė už menkiausią mėginimą nepaklausyti mongolų valdžios.

26

VI–VII amž. vakarinėse Kinijos srityse įsikūrė krikščionių-nestorionų kolonijos. Jie buvo išeiviai iš Sirijos, kuri sudarė Bizantijos imperijos dalį. Nestorionai ne sykį tarpininkaudavo prekyboje tarp Tolimųjų ir Artimųjų Rylų, ir per juos, dar gerokai prieš Marką Polą, Europą pasiekdavo žinios apie Kiniją.

27

Tangutų karalystė XI–XII amž. buvo galinga valstybė Centrinėje Azijoje, Kukunoro ežero ir Chuanchės aukštupio rajone. Čingischanas galutinai ją nukariavo 1226–1227 m. Tungutų žemėse 1907–1909 m. rusų keliautojas P. Kozlovas atkasė mirusį Chara-Chotos miestą, kurį kadaise buvo sugriovę mongolai ir totoriai.

28

Achmedas — chano Chubilajaus ministras, aštuoniolika metų tvarkęs visus valstybės finansus. Nepakeliamais mokesčiais Achmedas užsitraukė gyventojų neapykantą, ir žinią, kad jis nugalabytas, visa Kinijos liaudis sutiko džiūgavimais.

29

Džambuji-chatun — vyriausioji chano Chubilajaus žmona; jos įtaka rūmuose buvo didelė.

30

Šandu — chano Chubilajaus vasaros rezidencija, kur jis paprastai praleisdavo karščiausius mėnesius. Ji buvo pietryčių Mongolijoje prie Šanduchės upės, 30 km nuo Pekino.

Šitą vietą, kur išliko šios rezidencijos griuvėsių, mongolai vadina „Džun-Naiman-Siume“ (šimtas aštuonios maldyklos). Čia rasta liekanos labai storų sienų ir gigantiškų imperatoriaus rūmų pamatų.

31

Siu Sianas — istorinis asmuo, kinų išminčius ir chano Chubilajaus patarėjas.

32

Subetei-bohaduras (bohadur — mongoliškai kariautojas, karžygys) — vienas iš Čingischano karvedžių. 1223 metais prie Kalkos upės jis sumušė rinktinę rusų kunigaikščių kariuomenę.

33

Naujieji metai pagal kinų kalendorių — tai pirmoji pilnaties diena, prieš atsiduriant saulei tam tikroje padėtyje Žuvies žvaigždyno atžvilgiu. Šios šventės data nėra pastovi ir būna tarp sausio 21 ir vasario 19 dienos.

34

Taji, arba caji, — aukščiausioji taryba, savos rūšies patariamasis didžiojo chano organas.

35

Čipinga, Čipanga, Capanga — taip Markas Polas vadino Japoniją.

Su Japonija chano Chubilajaus imperija varė gana gyvą prekybą, ir tie taikūs santykiai išsilaikė iki septintojo dešimtmečio pabaigos. Nuo 1269 metų chanas Chubilajus pradeda ruoštis įsiveržti į Japoniją. Pirmas įsibrovimo bandymas 1274 metais nepasisekė, dar liūdniau baigėsi antroji ekspedicija 1281 metais, kai mongolų laivyną išblaškė audra ir iš daugiatūkstantinės armijos Kinijos krantus pasiekė tiktai trys vyrai.

36

Bajanas „Šimtaakis“ — vienas chano Chubilajaus karvedžių, užkariavęs Pietų Kiniją (Manzį).

37

Arig-Bugas — chano Chubilajaus jaunesnysis brolis. Chubilajui sėdus į sostą, Arig-Bugas kelerius metus kariavo su juo. Arig-Bugui talkino Pairtyšės ir Septynupio mongolų kunigaikščiai.

38

Labanaktis (ital.).

39

Kaidu — chano Ugedėjaus anūkas ir Čingischano proanūkis. Valdė Čagatajaus uluso žemes ir daugelį metų varžėsi su chanu Chubilajumi.

40

Jandžou vietininku Markas Polas buvo paskirtas ne 1282 metais (Achmedo mirties metai), o 1286 metais ir valdė jis tą miestą apie trejus metus. Jandžou buvo į šiaurę nuo Jandzės upės, prie Didžiojo kanalo, jungiančio Jandzės ir Chuanchės upes. XI amž. pabaigoje Jandžou mieste ir apygardoje buvo iki 500 tūkstančių namų ir 2–3 milijonai gyventojų.

41

Sendemainas — tai tikriausiai vadas Čandra Bantas, kuris tuo metu valdė šiaurinę Ceilono dalį.

42

Zaitonas — taip arabai ir europiečiai vadino svarbiausią Kinijos uostą — Ciuandžou, esantį Fudzianio provincijoje, Taivanio sąsiaurio krante.

43

Čiamba, tikriau Tiampa, — pietinė Vietnamo dalis. Marko Polo laikais Tiampa buvo savarankiška valstybė, kuri dažnai vaidijosi su Šiaurės Vietnamo karalyste Da Viet. Mongolų karvedys Sagatas 1281 metais įsiveržė į Tiampą, bet grobikai sutiko tokį įnirtingą pasipriešinimą, kad buvo priversti palikti tą šalį. Pats Sagatas čia žuvo, kovodamas su sukilėliais. Mongolai daugiau nebelindo į Tiampą, ir chanas Chubilajus gavo tenkintis drambliais, kuriuos jam siųsdavo kaip duoklę naujas karalius.

44

Javoje Markas Polas nebuvo. Nuo Tiampos krantų per Malakos sąsiaurį jis pasuko į Sumatrą ir Ceiloną, o Javą aprašė pagal tas žinias, kurias jam pavyko surankioti Tiampoje ir Sumatroje.

Tuo metu Java buvo stipri valstybė, ir 1293 metais javiečiai sėkmingai atrėmė mongolų laivyną, kurį chanas Chubilajus buvo pasiuntęs salos užkariauti.

45

Dabar Sumatra.

46

Karalius Argunas (1284–1291) buvo Chulago anūkas. Mongolų vadas, talkinamas chano Chubilajaus, kariavo su Kaidu, Čagatajaus uluso chanu. Tarp Chanbalyko ir Tebrizo, Irano sostinės, nuolatos buvo palaikomi labai glaudūs santykiai.

47

Trapezundas — uostas Juodosios jūros pietiniame krante, tuo metu buvo Trapenzundo imperijos sostinė. Toji imperija įkurta buvo 1204 metais.