Ko mano knygose nera

KNYGŲ IR STRAIPSNIŲ REZONANSAS

Kalbant apie knygų ir straipsnių atgarsį, labiausiai džiugina skaitytojų iš JAV laiškai. Bemaž kas savaitę gaunu amerikiečio skaitytojo laišką su tipiškais žodžiais: „Dr. Frankli, jūsų knyga pakeitė mano gyvenimą.“

Vieną dieną netrukus po Antrojo pasaulinio karo sulaukiau vizito. Elli pranešė man, kad atvyko inžinierius Kauselis, ir pridūrė:

— Tikrai ne tas garsusis Kauselis, ką tik išleistas į laisvę.

— Prašau, tuoj pat jį įleisk.

Inžinierius įeina ir prisistato:

— Mano pavardė Kauselis, — nežinau, ar esate skaitęs apie mane spaudoje.

Buvau skaitęs — visi jį laikė moters žudiku ir visi įkalčiai buvo prieš jį. Tikrasis žudikas buvo demaskuotas visiškai atsitiktinai.

— Kuo galėčiau būti naudingas, pone inžinieriau? — pasiteiravau.

— Niekuo, ateinu tik padėkoti; kalėjime buvau apimtas nevilties, niekas netikėjo, kad esu nekaltas. Paskui kažkas atnešė į kamerą jūsų knygą — ji vienintelė padėjo man atsitiesti.

— Tikrai? — paklausiau. — Kaipgi?

Inžinierius pasakė tegalėjęs įgyvendinti „nuostatos vertybes“. Pradėjo kalbėti labai konkrečiai, taigi buvo matyti, kad išties suprato logoterapiją ir pritaikė ją konkrečiomis aplinkybėmis — ir kad logoterapija jam iš tikrųjų padėjo.

Vienoje Azijos šalyje diktatorius atšaukė anksčiau paskelbtus rinkimus, opozicijos kandidatas atsidūrė kalėjime. Daugybę metų praleidęs vienutėje, į Newsweek žurnalisto klausimą, kaip įstengė ištverti, jis atsakė: „Mama perdavė man Vienos psichiatro Viktoro Franklio knygą, ji mane palaikė.“