Ko mano knygose nera

BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Bendradarbių gydytojų lydimas, 1946-ais metais vizitavau savo (neurologinį) skyrių Vienos poliklinikoje.

Išėjęs iš vienos palatos, buvau beeinąs į kitą, tik staiga prie manęs prisiartino jauna seselė (iš žandikaulio chirurgijos skyriaus) ir skyriaus vadovo vardu paprašė ką tik išoperuotam pacientui skirti vadinamąją svečio lovą mano skyriuje. Sutikau, dėkingai nusišypsojusi seselė išėjo, aš, pasisukęs į asistentą, paklausiau: „Ar matėte tas akis?“

1947-ais ji tapo mano žmona. Eleonore Katharina, mergautine pavarde Schwindt.

Gabrielė — mūsų dukra, Franzas Vesely (fizikos profesorius Vienos universitete) — mūsų žentas, Katharina ir Alexanderis — mūsų anūkai.