Ši knyga tikrai pareikalavo daug jėgų.
Dar kartą noriu padėkoti ir pareikšti pagarbą ištikimiausiems savo gerbėjams, tai yra leidėjams: Nitai Taublib, Joy ui Chamberlainui, Janei Johnson ir ypač Anne i Lesley Groell už jos patarimus, humorą ir neapsakomą pakantumą.
Taip pat dėkoju savo skaitytojams už malonius ir drąsinančius elektroninius laiškus ir už kantrybę. Ypatingą pagarbą atiduodu Lodui Trikumščiui, Podui Velnio Triušeliui, Treblai ir Dadžai Nemokšoms Karaliams, mielajai Sienos Glamonei, Lanisteriui Voverių Žudikui ir kitiems Brolijos be vėliavų nariams — sambūriui tų pusiau išprotėjusių, apkvaitusių narsių riterių ir žavingų ledi, kurie kiekvienais metais rengia pačius geriausius pasaulyje vakarėlius. Taip pat tegu skamba fanfaros Elio ui ir Lindai, rodos, Septynias Karalystes pažįstantiems geriau už mane ir padėjusiems man išlaikyti logišką įvykių seką. Jų sukurtas Vesteroso internetinis puslapis ir sudarytas vietovardžių žodynas — tikras džiaugsmas ir stebuklas.
Dėkoju Walteriui Jonui Williamsui už tai, kad patikimai vedė mane per sūriąsias jūras, Sageui Walkeriui, papasakojusiam apie kraujo nuleidimą dėlėmis, apie karštinę ir sulaužytus kaulus, Pati Nagle už elektroninius laiškus, patikimą apsaugą ir už tai, kad greitai pateikdavo man gautas žinutes, Melindai Snodgrass ir Danieliui Abrahamui už paslaugas, kurioms tikrai reikėjo kai ko daugiau nei pašaukimo. Be savo bičiulių pagalbos ne kažin kiek būčiau nuveikęs.
Ir, žinoma, jokiais žodžiais negalėčiau išreikšti savo dėkingumo Parris, kuri buvo su manimi ir blogomis, ir geromis dienomis ir skaitė kiekvieną prakaitu aplaistytą puslapį. Galiu pasakyti tik tiek: be jos šios Giesmės nebūčiau „sugiedojęs“.